Rajono literatai

Aleškevičiūtė – Bagdanavičienė Asta
Gimė 1945 11 27 Kirsnos kaime (Lazdijų sav.). Mirė 2010 03 23 Krosnos miestelyje (Lazdijų r.). Kultūros organizatorė, poetė, dailininkė, tremtinė. Pradinę mokyklą baigė Rusijoje, kur 1949 buvo ištremta kartu su motina (tėvas žuvo Kalniškės mūšyje). Į Lietuvą grįžo 1958. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į dramos studiją pas Aleksandrą Kernagį prie Vilniaus kultūros mokyklos. Šią mokyklą baigė 1967, o 1985 Klaipėdos konservatorijoje baigė lietuvių kalbą ir režisūrą. Klaipėdoje vadovavo rusų dramos būreliui ir buvo Klaipėdos kino direkcijos direktorė. Į Lazdijų r. sugrįžo 1991 m. Dirbo Vartų kultūros namuose, laikraščio „Dzūkų žinios" redakcijoje, Krosnos vidurinėje mokykloje, Lazdijų savivaldybės administracijoje kultūros skyriaus vedėja. Septynerius metus vadovavo Laisvės kovų muziejui, kuris įkurtas 1992 metais rajono tremtinių, partizanų, politinių kalinių ir jų artimųjų iniciatyva. Nuo 2009 metų pensininkė. 1987 pradėjo tapyti. Savo tapybos darbų parodas surengė Taline, Klaipėdoje, Lazdijuose, Krosnoje. Eilėraščius rašo nuo vaikystės. Jos eilėraščiai ir trumpi filosofiniai pamąstymai buvo spausdinti „Klaipėdos" literatūriniame almanache, „Dzūkų žinių" laikraštyje, „Esame dzūkai" (1997), „Tėkmė“ (1999), „Prie Lazdijos" (2008).

Kreipavičiūtė Genė Anelė
Gimė 1943 10 20 Reketijos kaime ( Kalvarijos sav.). Poetė, spaudos darbuotoja, visuomenininkė. 1950-1957 mokėsi Brazavo ir Šarkaičio septynmetėse mokyklose. 1966 baigė Kauno žemės ūkio technikumą ir įgijo buhalterės specialybę. Dirbo Lazdijų r."Gegužės 1-osios" kolūkyje ir Morkavo tarybiniame ūkyje. 1980-1995 Šlavantų apylinkės sąskaitininkė. Gyvena Avižieniuose. Pirmą eilėraštį parašė būdama 5-oje klasėje, tačiau rimtesnei kūrybai atsidėjo tik nuo 1986. Iki Atgimimo jos eilėraščiai buvo skaitomi bažnytiniuose ir kultūriniuose renginiuose, plito savilaida. Vėliau juos spausdino „Caritas", „Dzūkų žinios", „Kregždutė", "Ūkininkas", „Sūduvos kraštas", „Aušra"(Lenkija), „Draugas" (JAV). Jos eilėraščiai yra J.Petrausko knygoje „Kryžių bažnyčios praeitin pažvelgus" (1994) ir almanache "Esame dzūkai" (1997). Kai kuriems jos eilėraščiams yra parašyta muzika. Daugino pogrindinę katalikiškąją spaudą ir B.Brazdžionio, J.Vaičionio ir kt. Poezijos knygeles. Aktyviai dalyvauja ir pati organizuoja apylinkės bažnytinius ir kultūrinius renginius, yra Seirijų parapijos „Caritas" narė, Avižieniuose organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą (1988). Jos eilėraščių yra rajono literatų klubo „Jotvingis" almanache „Prie Lazdijos" (2004), „Gimtinės“ almanache „Tėviškės vyturiai“ (2005), S. Kavaliauskienės knygoje „Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės Koplyčia“ (2005). Išleido savo eilėraščių rinkinį „Lelija ant Dievo tako) (2004).

Lapaitis Ričardas
Gimė 1968 07 26 Marijampolės mieste. Vėliau grįžo gyventi į Dzūkiją Papėčių kaimą, Lazdijų rajone, kur prabėgo jo vaikystė. Rašyti ir skaityti išmoko Verstaminų aštuonmetėje mokykloje. Baigęs aštuonmetę mokyklą, įstojo Alytaus politechnikumą. 1987 metais, baigęs politechnikumą, dirbo tuometėje „Žalgirio" gamykloje Vilniuje. Rašyti pradėjo eidamas karinę tarnybą Maskvoje. Baigęs karinę tarnybą pradėjo įspūdingą kelionę - dviračiu per visas sovietines respublikas. Per tą laikotarpį labai daug rašė. Aplankė Uralą, Tolimuosius rytus, Baikalo ežerą, Vladivostoką. Kalnų Karabachas, išgyvenimai Čėčėnijoje jo kūrybai turėjo didelę įtaką, patirtos netektys, ilgesys, meilė. Jo straipsniai buvo spausdinami ir „Respublikos" bei „Lietuvos ryto" pirmuosiuose puslapiuose. Ypač sėkmingai debiutavo „Nemuno" ir „Švyturio" žurnaluose. R.Lapaitis išleidęs savo kūrybos eilėraščių rinkinius „Meilė, karas, gyvenimas ir mirtis" (1997), „Dykumos pranašystės" (2005). Buvo Lazdijų klubo „Jotvingis“ vadovas. Jo kūryba spausdinta Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" almanachuose „Pakeliui į saulę" (2004), „Prie Lazdijos" (2004), „Svetimi tarp savų" (2006). 2011 m. tarptautinė kino dokumentalistų grupė pakvietė filmuotis dokumentiniame filme „Begalinis koridorius“. Pagal jo dienoraščius buvo atkurta Khodžay miestelio istorija, pasakojami 20-ies metų senumo įvykiai. 2015 m. metais Berlyne surengta pirmoji jo foto paroda, tema „Karo įtaka ateinančioms kartoms“. R. Lapaitis yra Lazdijų saviraiškos klubo „Lazdijų menė“ prezidentas.

Litvinavičiūtė-Maslauskienė Angelė
Gimė 1928 04 12 Saltoniškės kaime (Druskininkų sav.). Mokytoja, poetė. Mokėsi Leipalingio gimnazijoje, o mokytojos specialybę įgijo 1951 metais, baigusi neakivaizdžiai Kauno pedagoginę mokyklą. Dirbo Lazdijų rajono kaimų pradinių klasių mokytoja. Dirbo iki 1985 metų rugsėjo, kai išėjo pensijon. Jau vaikystėje parašė pirmuosius eilėraščius. Pati kūrė scenarijus mokinių ir bendruomenės šventėms. Vėlesni jos kūriniai būdavo skaitomi įvairiuose renginiuose, šventėse, spausdinami periodiniuose leidiniuose. Poetės eilėraščiuose - džiaugsmingi vaikystės ir jaunystės atsiminimai, karti gyvenimo tiesa. 2001 metais išleista jos eilėraščių knygelė „Gyvenimo aidai‘.

Masėnas Visvaldas
Gimė 1937 05 31 Lazdijų mieste. Baigė Lazdijų vidurinę mokyklą, Kauno ekonomikos technikumą ir Vilniaus universiteto filologijos fakultetą. Dirbo mokytojų Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje. Pirmieji prozos bandymai rajoninėje spaudoje pasirodė 1960 metų. V. Masėnas – respublikinės mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narys. Savo rašinius publikuoja spaudoje nuo 1954 metų. Nuo to laiko su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis Lazdijų ir Alytaus rajoninėje spaudoje, buvusioje „Komjaunimo tiesoje" iš viso buvo išspausdinta apie 30 apsakymų. Lazdijų rajoniniame laikraštyje spausdintos dvi nemažos apimties apysakos („Atžalos" ir „Loterijos bilietas"). Keli apsakymai spausdinti žurnale „Dainava". Išleido apsakymų rinkinį „Vakaras kvepia tujomis" (1998) ir apysaką „Ugniamarė" (2000). Kartu su muziejininke B.Vanagiene parašė kraštotyrinio pobūdžio knygelę „Dzūkų krašto amatai" (2003). Jo kūryba spausdinta Alytaus apskrities literatų klubo almanache „Tėkmė" (1999), (2004), Lazdijų r. pedagogų kūrybos almanache „Iš širdies" (2001), rajono literatų klubo „Jotvingis" almanache „Prie Lazdijos" (2004), (2008). Apskrities laikraštyje „Dainavos žodis" spausdinta apysaka „Moters portretas" (2005), parengė kraštotyrinį leidinį „Gyvoji atmintis“ (2009) apie Staidarų kaimo praeitį. Du kartus Alytaus apskrities literatų konkursuose V. Masėno apsakymams pripažinta pirmoji vieta. Taip pat du kartus pavyko nugalėti respublikiniuose prozos (novelės ar apsakymo) konkursuose Vilniuje. Rajoninėje spaudoje išspausdino apie 50 publicistinio pobūdžio straipsnių.

Mikalauskas Petras
Gimė 1941 06 02 Bielėnų kaime (Lazdijų sav., Būdviečio sen.). Mirė 1995 09 17 Lazdijų mieste. Nuo 1995 09 17 mechanizatorius, spaudos atstovas, poetas. Mokėsi Vingrėnų (Lazdijų r.) septynmetėje ir Lazdijų vidurinėje mokyklose. Eilėraščius Lazdijų rajoniniame laikraštyje pradėjo spausdinti 1959 m. Bendradarbiavo „Dzūkų žiniose", eilėraščius spausdino „Valstiečių laikraštyje", „Jaunimo gretose", „Literatūroje ir mene", „Nemune". Jo eilėraščių yra poezijos rinktinėje „Eiliavimai" (1994), Alytaus apskrities literatų klubo almanache almanache „Tėkmė“ (1999), „Esame dzūkai" (1997), Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis“ rašytojų kūrybos almanache „Prie Lazdijos“ (2004). Išleido poezijos rinktinę ‚Ražienos“ (1994). Po kūrėjo mirties 2004 metais žmona išleido jo eilėraščių knygelę „Ką vėjai skaitys". Apie ją Dzūkų kultūros žurnale „Dainava“ 2013 metais išspausdinta išsami V. Masėno recenzija.

Mikalonienė Aldona
Gimė 1934 05 13 Lazdijų mieste. Baigusi pradžios mokyklą, 1946 m. įstojo į Lazdijų gimnaziją, kuri vėliau pavadinta Lazdijų vidurine mokykla. 1954 metais baigė Lazdijų vidurinę mokyklą. 1955 m. įstojo į Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto istorijos-filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybės neakivaizdinį skyrių, kurį baigė 1962 metais. Dirbo Lazdijų rajoninėje bibliotekoje, Lazdijų vidurinės mokyklos bibliotekoje. Bibliotekinį darbą dirbo 15 metų. 1969 metais ją pakvietė dirbti į Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyrių vedėja. Lazdijų civilinės Metrikacijos skyriuje dirbo 20metų. Nuo 1989 metų pensininkė. Įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Kiekvienai valstybinei šventei, jubiliejui ar žymesniam minėjimui išsiuvinėdavo vėliavėlę. Baltijos kelio 25-mečiui paminėti išsiuvinėjo 2 vėliavėles. Rašyti pradėjo dar vaikystėje. Visus eilėraščius rašė tik sau. 2008 m. išleido eilėraščių rinktinę „Gyvenimo vingiai“, 2009 metais Alytaus rajono literatų almanache „Žodžių žydėjimas“ yra jos poema „Laiko tarpsniai“, 2010 m. išleido poemą „Mergaitė su degtukais“. Šiuo metu rašo naujus eilėraščius.

Mikalonis Juozas
Gimė 1923 10 01 Aukštikalnių kaime ( Lazdijų sav.). Mirė 2013 06 15 Lazdijų mieste. Mokytis pradėjo Aukštikalnių pradinėje mokykloje, ketvirtąjį pradinės mokyklos skyrių baigė Vieštarų pradinėje mokykloje. Vėliau mokėsi Lazdijų ir Biržų gimnazijose. Brandos atestatą gavo 1944 metais. 1944-49 metais mokytojavo Aukštikalnių pradinėje mokykloje. Įsidarbino Kauno ryšių dirbtuvėse ir dirbo kalviu, tekintoju. 1957 įsidarbino Lazdijų MTS techniku-normuotoju. Vėliau dirbo švietimo skyriuje ūkvedžiu, agro meterologu, kelių skyriuje techniku-mechaniku, ATY degalinėje, Lazdijų vidurinėje mokykloje darbų meistru, Lazdijų draudimo inspekcijos agentu. 1984 metais išėjęs į pensiją pamėgo rašinėti. Dirbdamas draudimo inspekcijoje, pradėjo rinkti kraštotyrinę medžiagą apie Lazdijų miestą, Dumblio dvarą bei gretimus kaimus. Naudodamasis surinkta medžiaga, pradėjo rašyti istorinį romaną. 2008 metais Kauno „Aušros“ spaustuvė išleido I-ą tomą „Sodiečiai ir dvarininkai“ Juozo Dzūko slapyvardžiu, II-ą tomą – 2012 m. II-ą ir III-ą tomai planuoti išleisti autoriaus 90-mečio proga.

Pečiukonienė Marija
Gimė 1945 09 09 Mockų kaime (Marijampolės sav.). 1954-1962 m. mokėsi Mockavos aštuonmetėje mokykloje. Vėliau Marijampolės žemės ūkio technikume įgijo zootechnikės specialybę. Lietuvos veterinarijos akademijoje 1988 metais gavo zoo inžinierės diplomą ir dirbo žemės ūkio specialiste kolūkyje. Žemės ūkiuose dirbo iki 1993 metų, po to Lazdijų rajono savivaldybės Ekologinės rinkliavos kontroliere. Likviduojant Kirsnos žemės ūkio bendrovę, buvo likvidacinės komisijos finansininkė. Gyvena šeštokų seniūnijos Naujosios Kirsnos kaime, turi asmeninį ūkį –-dirba žemę, augina gyvulius. 1998 m. priimta į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. Vadovauja etnografinės Prano Dzūko sodybos - muziejaus mėgėjų teatrui „Sodžius". Mėgėjų teatras gyvuoja nuo 1995 metų. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti visuomeninio kultūros centro „Trys piliekalniai“ rašytojų kūrybos almanache „Žodžiai turi sparnus“ (1998), Alytaus apskrities literatų klubo almanache „Tėkmė" (1999), Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" almanachuose „Prie Lazdijos" (2004) ir (2008). Rašo į rajono laikraštį „Lazdijų žvaigždė“.

Aldona Petruškevičiūtė-Surdokienė
Gimė 1945 11 26 Vieštartų kaime (Lazdijų sav.). Mokėsi Dyviliškių pradinėje, Lazdijų vidurinėje mokyklose. Baigė Kapsuko ž. ū. technikumą. Dirbdama pagal specialybę po 12 metų įstojo į Lietuvos Veterinarijos Akademiją, tapo zootechnike. Visą laiką buvo aktyvi visuomenininkė. Įstojo į Lazdijų ir Alytaus literatų klubus „Jotvingis“ ir „Tėkmė“ bei Lietuvos rašytojų sąjungą. 1970 metais, apsigyvenus Rudaminoje, pradėjo rašyti eilėraščius. Aldonos Surdokienės eilėraščių yra almanache „Prie Lazdijos" (2004), (2008), Alytaus apskrities literatų klubo almanache „Tėkmė" (2004), (2011), (2017). Kūryba išspausdinta Utenos rajono išleistame rinkinyje „Kai buvome dviese“, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos žiemos poezijos almanache „Ten sidabro vingy…“ (2007 ). Rašo pjeses kaimo mėgėjų teatrams, kurios išspausdintos pjesių knygose „Dvigubas gyvenimas arba gyvenimo pragiedruliai“ (2008), „Gyvenimo negandos ir pragiedruliai“ (2013). Parašė ir išleido eilėraščių knygelę akrostichos stiliumi „Rudeninis ilgesys“ (2010), trečiojo amžiaus universiteto kūrybos darbų rinktinėje publikuota pjesė „Tėvo klaida“ (2015). 2015 m. išleido knygelę „Kaimo vieškeliu sugrįžta praeitis“ , skirtą etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ kūrybinės veiklos 20-mečiui paminėti.

Pileckas Juozas
Gimė 1969 05 13 Žmirklių kaime ( Lazdijų sav., Kapčiamiesčio sen.). Muzikos mokytojas, poetas. 1982 metais baigė Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Ją baigęs, 1988 m. pradėjo dirbti Kučiūnų kultūros namuose. Nuo 1993 m. dirba Kučiūnų pagrindinėje mokykloje ie lietuviškoje Seinų „Žiburio“ mokykloje muzikos mokytoju bei vargonauja Kučiūnų šv. Kazimiero bažnyčioje. J. Pilecko poezija spausdinta Dzūkų krašto kūrėjų knygoje „Esame dzūkai“ (1997), Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis“ rašytojų kūrybos almanache „Prie Lazdijos“ (2004), Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" jaunųjų rašytojų kūrybos almanache „Pakeliui į saulę“ (2004), Lazdijų rajono literatų kūrybos almanache „Svetimi tarp savų“ (2006).

Pupienis Antanas
Gimė 1924 01 26 Sodelių kaime (Rokiškio r.). Mirė 2017 02 27 Lazdijų mieste. Žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas. Lietuvos nusipelnęs žurnalistas (1974). Yra baigęs Šiaulių mokytojų ir Vilniaus pedagoginį institutus. 1958 metais tapo spaudos darbuotoju. Dirbo Klaipėdos, Priekulė, Kretingos, Lazdijų rajonų laikraščių redaktoriumi „Švyturyje", „Kraštotyroje", „Gimtinėje" ir kt. Bendradarbiavo respublikinėje spaudoje. Nevengė visuomeninio darbo – vadovavo Lazdijų rajono gamtos apsaugos, Knygos bičiulių, Veteranų, Bitininkų draugijoms. 1966-1984 Lazdijų r. laikraščio „Darbo vėliava" redaktorius. Visą laiką domėjosi kraštotyra. Išleido monografijas „Lazdijų rajonas" (1977), „Veisiejai" (1990), „Po Dzūkijos dangumi" (1994), „Lazdijų krašto teismai“ (1111), „Veisiejų miškų urėdijos istorija“, „Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis“ ( oooo). Kraštotyros darbų išspausdinta knygelėje „Panemunės sielininkai“, periodiniame leidinyje „Kraštotyra“, respublikinėje ir rajoninėje spaudoje. Išleidęs satyros ir humoro rinktines „Eismas Ratu“ ir „Juoko žolė“. Jo kūrybos yra Lazdijų r. literatų kūrybos antologijoje „Esame dzūkai" (1997), literatų klubo „Jotvingis" almanachuose „Prie Lazdijos" (2004), (2008). Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė" almanachuose.

Rimša Antanas
Gimė 1930 09 11 Šiaulių mieste. Pedagogas, visuomenės veikėjas, rašytojas humoristas. Baigęs vidurinę, mokėsi Šiaulių mokytojų institute. Gavęs diplomą, 1952-2009 metais dirbo Seirijų vidurinėje mokykloje, gimnazijoje iki pensijos. Dėstė fiziką ir matematiką. 1970 m. išspaudinta pirmoji humoreska laikraštyje „Tarybinis mokytojas“. Šiandien daugiau nei dvidešimtyje periodinių leidinių – „Šluota“, „Dzūkų žinios“, „Alytaus naujienos“, „Valstiečių laikraštis“, „Šeimininkė“ ir kt. – humoreskų apie penkis šimtus. Kūryba spausdinta ir leidiniuose „Šluotos kalendoriai“, „Mano metai“ bei almanachuose. Lazdijų rajono pedagogų rinktinėje „Iš širdies“ (2001), Šiaulių literatūros almanache „Varpai“ , Lazdijų literatų klubo „Jotvingis" almanachuose „Prie Lazdijos" (2004), (2008), Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“ leidiniuose „Lėkimas virš žemės“ (2005) ir „Užkūrė aukurą Čiurlionis“ (2013). Buvo Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“, o vėliau Lazdijų literatų klubo „Jotvingis" narys.

Sadauskas Romas
Gimė 1938 11 21 Marijampolės mieste. Rašytojas, publicistas, žurnalistas, redaktorius. Kūdikystę ir vaikystę praleido Dzūkijoje – Pazapsiuose ir Petroškuose (Lazdijų r.). Mokėsi Petroškų pradžios, Veisiejų, Druskininkų vidurinėje mokykloje. 1960–1964 m. Lietuvos radijo ir televizijos komiteto redaktorius. 1964–1968 m. žurnalo „Jaunimo gretos“ vyresnysis redaktorius. 1966 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė žurnalistikos specialybę.1969–1973 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus vedėjas. 1974–1983 m. žurnalo „Mūsų gamta“ skyriaus redaktorius. 1982 m. baigė Prahos aukštąją ekologijos mokyklą (Čekija). 1984–1987 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus atsakingasis sekretorius. 1990–1992 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus vedėjas. Nuo 1996 m. „Valstiečių laikraščio“ publicistas. Gyvena Demeniškių kaime. Literatūros kūrinius spausdinti pradėjo 1957. Nuo 1974 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Romas Sadauskas parašė knygas: „Prie gimtojo slenksčio“ (1972), „Kelionė iš Baltašiškės į Kučiūnus“ (1973), „Mažas girios dienoraštis“ (1976), „Ten ir atgal“ (1979), „Gerumas“ (1979), „Turėk savyje draustinį“ (1981), „Laimingų žmonių gyvenimas“ (1983), apsakymų rinkinį „Saulius“ (1983), romaną „Ežerėnų papartis“ (1986), „Saulius ir jo suaugusieji“ (1988), „ Bambeklio užrašai, arba laiškai į Druskininkus“ (1994), „Smėlinukas“ (1994), „Saulės laikrodžių meistras“ (1995), „Rudens padraikos“ (1997), „Nuo pilies ant pilies“ (1997), „Būta nebūta“ (1998), „Kaip būti geram“ (1998). Po 2002-ųjų metų pasirodė šios R. Sadausko knygos: „Raibas gyvenimėlis“ (2002), eseistikos knyga „Dygsniai gyvenimo pamušale“ (2002), poezijos knyga „Eilėraščiai nuo upių“ (2003), „Mintynėlis: tūkstantis pagalvojimų“ (2003), eilėraščių rinkinys „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ (2004), „Karaliai ir mašalai: dešimties pasakėlių vėrinys“ ( 2005), eseistinių miniatiūrų ir trumpų novelių rinkinys „Gyventi“ (2008), apsakymai „Šarangė varangė“ (2008), eseistinis romanas „Gyvenimas prie vieškeliuko“ (2009), „Kaip tapti karalium: dešimties pasakėlių vėrinys“ (2010), eilėraščų rinkinys „Demeniškių obscenas“ ( 2011), poezijos rinkinys „Taškas“ (2013), „Katinas Mikis“ ( 2013), novelės „Rudens elegijos“ (2014), „Sudzievuliu“ (2014), eilėraščių rinkinys „Gimtoji vasaros Debesija“ (2017), „Katino dienos“ (2018), „Nerūdijančios meilės eilėraščiai“ (2018).

Genė Drūtytė-Semenienė
Gimė 1933 01 01 Dyviliškių kaime (Lazdijų sav.). Mirė 2019 01 24 Lazdijų kaime. Literatė, spaudos darbuotoja. Kaimo rašytojų sąjungos narė (1994). Mokėsi Dzyviliškių pradinėje, Bukiškių (Vilniaus r.) žemės ūkio mechanizacijos mokyklose. Gyveno Dzyviliškiuose, Žemaitkiemyje, nuo 1982 gyvena Lazdijų kaime. Pirmąjį kūrinėlį sukūrė besimokydama pradinėje mokykloje. Rašė eilėraščius, noveles, apsakymus. Juos spausdino „Dzūkų žinios" (anksčiau „Darbo vėliava"), „Ūkininkas", „Respublika", „Moteris", kaimo rašytojų kūrybos almanachai „Krintantis lapas-1993‘(1995), „Kaimo rašytojas" (1996), Lazdijų r. literatų kūrybos antologija „Esame dzūkai" (1997). Išleido apysakų, apsakymų ir novelių knygas „Dalia dalužė" (1996), „Apgaulė" (1997), „Gimtadienis" (1997), „Dovana" (1991), „Regėjimai" (1999), „Gyvenimo vingiai" (1999), „Praeities aidai" (2000), „Toks jau gyvenimas" (2000), „Vienatvė" (2001), „Pėda akmenyje" (2002), „Pavogta meilė" (2006), „Praeities takais" (2007), „Stiklinė brendžio" (2008). Jos kūryba spausdinta rajono literatų almanachuose „Prie Lazdijos" (2004), (2008), „Svetimi tarp savų" (2006). Alytaus rajono almanachuose „Tėkmė" (1999), (2004). „Sulūžęs gyvenimo ratas“ (2009), „Laiškas mamai“ (2011), prisiminimai „Lemtis“ (2012), apsakymai „Praeitis“ (2013), „Ant laiko ašmenų“ (2014), „Atleisk mums“ (2015), „Na palauk“ (2016).

Mečislovas Sivilevičius
Gimė 1923 08 07 Žilynų dvare (Varėnos r.) Mirė 2012 Lazdijų mieste. Mokėsi Bieniūnų, Pagilės ir Daugų pradinėse mokyklose. Nuo 1939 metų pradėjo mokintis Alytaus valstybinėje gimnazijoje. Po 5-erių metų tarnybos raudonojoje armijoje pradėjo dirbti Alytaus žemės ūkio mokykloje buhalteriu. Nuo 1951 m. pradėjo dirbti Varėnos rajone Rudnios 7-metėje mokykloje mokytoju. Po 2 metų tapo mokymo dalies vedėju. Bedirbdamas neakivaizdiniu būdu baigė Šiaulių institutą, vėliau Vilniaus pedagoginį institutą. 1960 metais dirbo Lazdijų rajono švietimo skyriaus inspektoriumi. Vėliau dirbo Lazdijų vidurinėje mokykloje rusų kalbos ir literatūros mokytoju. Apdovanotas Lietuvos kario savanorio medaliu ir vietinės rinktinės garbės kryžiumi. Rašyti pradėjo 1996 metais. Rašo poeziją, dainas, poemas. Parašė istorinę-herojinę poemą „Laisvės didvyrių kelias" (2004). Poezijos knygas „Dzūkijada" (2006), „Mikutis ir Sigutė" (2007), „Tėviškėle, mūs žavi!" (2008). Kūrybą spausdino laikraštyje „Dzūkų žiniose".

Izabelė Stašiauskienė
Gimė 1940 03 09 Mockonių kaime (Lazdijų sav., Seirijų sen.). Tarnautoja, poetė. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (1994). Baigė Seirijų vidurinę mokyklą. Ilgus metus dirbo Seirijų apylinkės sekretore, vėliau Lazdijų taupomojo banko Seirijų filiale. Šiuo metu nedirba. Pirmąjį eilėraštį parašė būdama 12 metų. Vėliau eilėraščius pasiūlė rajoniniam laikraščiui. Eilėraščius spausdino „Dzūkų žiniose", „Kregždutėje", „Ūkininke", rinktinėje „Eiliavimai" (1994), J. Petrausko knygoje „Kryžių Bažnyčios praeitin pažvelgus"(1994), kaimo rašytojų kūrybos almanachuose „Krintantis lapas-1994" (1995), „Kaimo rašytojas" (1996), Lazdijų r. literatų antologijoje „Esame dzūkai" (1997). Lietuvos kultūros centre saugomas jos gimtojo kaimo metraštis „Gimtinė - gyvenimo mokykla" (1996,mašinraštis). V. Vinikaitis sukūrė muziką jos eilėraščiams „Lopšinė", „Marija motinėle", „Himnas Viešpačiui", „Palaimink mūsų žemę", „Jėzau Dievo kūdikėli", „Bunda žemė". Gražiausi jos posmai skirti gimtinei: "Gimtinei", „Dzūkija‘, „Sekminės", „Grįžtu", „Tėviškėlė mana", „Skubėsiu pas tave". Eilėraščiai išspausdinti Alytaus apskrities literatų klubo almanache „Tėkmė" (1999). ). Lazdijų r. literatų kūrybos antologijoje „Esame dzūkai" (1997), Alytaus apskrities almanachuose „Tėkmė" (1999), literatų klubo „Jotvingis" almanachuose „Prie Lazdijos" (2004), (2008). Jos kūryba yra Lazdijų viešosios bibliotekos monografijoje „Meteliai“ (2008), antologijoje „Iš duonos pateka saulė“ (2008), rinktinėje „Švenčiausias vardas“ (2008). Parašė ir išleido monografinę knygelę apie Seirijų krašto visuomenės vaistininką „ Seirijų vaistininkas Antanas Vaicekauskas“ (2003), apsakymų rinkinį „Geltonas autobusiukas“ (2018).

Kęstutis Sukackas
Gimė 1966 12 10 Paveisininkų kaime (Lazdijų sav., Kapčiamiesčio sen.). Mokėsi Prienų specialioje internatinėje mokykloje. 8 klasėje pradėjo rašyti eiles. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti Prienų rajoniniame laikraštyje „Naujas gyvenimas". Pirma darbovietė-paštas, pradėjo dirbti laiškanešiu. Vėliau žurnalistu rajoniniuose laikraščiuose „Dzūkų žiniose". Nuo 2000 metų ir rajoniniame laikraštyje "Lazdijų žvaigždė". 2003 metais su rajono literatais įkūrė klubą „Jotvingis". Dalyvauja aktyvioje klubo veikloje, rašo projektus. Savo kūrybą spausdino rašytojų kūrybos almanachuose „Prie Lazdijos" (2004), (2008). Šiuo metu bendradarbiauja su laikraščiais „Dzūkų žinios“ ir „Lazdijų žvaigždė“ . Išleido poezijos knygelę „Alkani sakiniai“(2016).

Juozas Šilanskas
Gimė 1956 09 01 Žilinčiškių kaime (Alytaus sav.). Teisininkas, literatas. 1974 baigė Daugų vidurinę mokyklą, 1983 Vilniaus universiteto teisės fakultetą. 1983-1991 dirbo tardytoju Lazdijų r. prokuratūroje. Nuo 1991 Lazdijų muitinėje vadovavo kovos su kontrabanda skyriui, nuo 1997-UAB „Akmuva" direktorius. 1990-1995 Lazdijų r. Tarybos narys, 1993-1995 Tarybos pirmininko pavaduotojas. Kurti pradėjo besimokydamas Vėžionių aštuonmetėje mokykloje. 1996 išleido eilėraščių rinktinę „Aš į vasarą įbrisiu", 1997- eilėraščių knygą „Gyvenimo spalvos". Jo eilėraščių yra Lazdijų r. literatų kūrybos antologijoje‚ „Esame dzūkai" (1997), almanache „Prie Lazdijos" (2004), (2008), Alytaus apskrities literatų klubo almanache „Tėkmė" (2004).

Zuzana Urbonaitė
Gimė 1937 10 15 Pupojų kaime (Marijampolės sav.). Statybininkė, spaudos darbuotoja, tremtinė. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (1994), šios sąjungos valdybos narė. Gyvena Lazdijuose. Pirmą kūrinį atspausdino Lazdijų r. laikraštyje „Dzūkų žinios" (1990). Bendradarbiavo „Lietuvos aide", „Ūkininke" ir kt. periodiniuose leidiniuose. Jos kūrybos yra poezijos rinktinėje „Eiliavimai" (1994), kaimo rašytojų kūrybos almanachuose „Krintantis lapas-1993" (1995), „Krintantis lapas 1994" (1995), „Krintantis lapas - 1995" (1996), „Kaimo rašytojas" (1996), Lazdijų r. literatų kūrybos antologijoje „Esame dzūkai" (1997), Alytaus apskrities almanachuose „Tėkmė" (1999), (2004),(2008), (2011), (2014). Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" almanache „Prie Lazdijos“ (2008). Jos kūryba spausdinta Lietuvos rašytojų sąjungos leidiniuose .“Angelo plunksna „ (1998), „Mano tėviškė rojaus – rojaus kampelis“ (1998), „Veidu į tėvynę“ , „Vilties žarija“ (2003), „Vyšnios kauliukas“ (2004),“ Kaimo rašytojas“ (2006), „Mes atėjome ir einame“ (2006), „Kaimo rašytojo literatūrinis kalendorius“ (2007), „Ūkininkas“ (2008), „Portretai“ (2009), „Laiko pašvaistės“, „Mano kaimas – vilčių ir svajonių atolas“ (2010), „Ūkininkas“ (2010, 2011, 2012), „Žydėk obelėle, žydėk be lapelių“ (2011), „Graži tu, mano brangi tėvyne“, „Du dešimtmečiai“ (2012), „Lietuviškos knygos kelias „ (2013), „ Jau saulelė“ (2014). Parašė ir išleido knygas „Laiko dulkes nužėrus“ (1998), „Amrita“ (2004), apysaką „Kodėl?“ (2007), romaną „Sniego gėlė“ (2008).

Jadvyga Vailionienė-Andriulionytė
Gimė 1926 01 05 Demeniškių kaime (Lazdijų sav., Šlavantų sen.). Mirė 2017 01 12 Avižienių kaime. Literatė, spaudos darbuotoja. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (1991). Meilę plunksnai paveldėjo iš dėdės rašytojo Albino Andriulionio. Baigė Demeniškių pradinę mokyklą. Iki 1963 gyveno Demeniškiuose, dabar - Avižieniuose. Dirbo pieninėje, buvo „Lenino keliu" kolūkio apskaitininkė. Pensininkė. Pirmąją korespondenciją rajoniniame laikraštyje atspausdino 1976. Daugiausia rašo gyvenimo temomis nevengia humoristiniopobūdžio rašinių, neretai savo straipsniuose vartoja dzūkišką tarmę. Bendradarbiavo savaitraštyje „Kalba Vilnius", taip pat „Respublikoje", „Valstiečių laikraštyje", „Šeimininkėje", „Katalikų pasaulyje", „Kloduose", „Alytaus naujienose", „Dzūkų žiniose" ir kt. Spaudos leidiniuose. Jo kūrinių yra atspausdinta kaimo rašytojų kūrybos almanachuose „Krintantis lapas - 1993" (1995), „Krintantis lapas - 1994" (1995), „Kaimo rašytojas" (1996), Lazdijų r. literatų kūrybos antologijoje „Esame dzūkai" (1997). 1998 išleido apsakymų knygą „Trečioji duktė", „"Tokia jau lemtis" (1999), „Argi galima pamiršti ?" (1999), „Kai kvepia pelynai" (2000), „Apie dzūkus dzūkiškai" (2006), „Demeniškiai-Dzūkijos žemės kampelis" (2008), „Sudeginti tiltai“ (2007), „Iš atminties aruodų. Rimtai ir nerimtai (2009), „Pirmo rozo nebuvo“ (2011), „Prie tėviškės griuvėsių“ (2012), „Aš nebijau išeiti“ (2017). Jos kūrybos galima rasti rajono literatų klubo „Jotvingis" almanache „Prie Lazdijos" (2004), (2008). Alytaus apskrities literatų klubo almanachuose „Tėkmė" (1999), (2004).

Lina Valutkevičienė
Gimė 1958 metais Babrų kaime (Lazdijų sav., Šlavantų sen). 1976 metais baigė Šventežerio mokyklą. Studijavo Kauno žemės ūkio technikume agronomiją, pagal specialybę agronomė - sodininkė. Gyvena Lazdijų kaime. Rašyti pradėjo nuo 1986 metų. Jos kūrybos spausdinta Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" almanachuose „Prie Lazdijos" (2004), (2008).

Gintarius Vžesniauskas
Gimė 1962 12 10 Židikų miestelyje ( Mažeikių r.). Kuršėnų I-ąją dabar S.Anglickio vidurinę mokyklą. Vėliau baigė Vilniaus pedagoginį institutą Istorijos fakultetą. 1986 metais pradėjo dirbti Seirijų miestelio mokykloje istorijos mokytoju. Šiuo metu dirba Seirijų ir Šventežerio mokyklose. Rašyti pradėjo nuo 7-erių metų. Jo eilėraščiai buvo spausdinami Šiaulių rajono laikraščiuose. Laikraštyje „Lietuvos pionierius". Mokytojo kūryba išspausdinta 3-juose almanachuose. Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" jaunųjų rašytojų kūrybos almanache „Pakeliui į saulę" (2004). Lazdijų rajono literatų klubo „Jotvingis" rašytojų kūrybos almanache „Prie Lazdijos" (2004), „Prie Lazdijos" (2008).

We are informing you that this site is using cookies.