Naujų knygų lentyna
Bleizgys G. KARMELIO KALNO PAPĖDĖJE

Bleizgys G. KARMELIO KALNO PAPĖDĖJE. – Vilnius, 2017.- 376 p.

Poetas ir eseistas Gintaras Bleizgys pateikia skaitytojams netikėtą kūrinį – atvirą, dienoraščio formos pasakojimą, savotišką autobiografinį romaną „Karmelio kalno papėdėje“. Pretekstas pavadinimui, gal ir pačiam kūriniui atsirasti buvo šv. Kryžiaus Jono veikalas „Kopimas į Karmelio kalną“. Stovint Karmelio kalno papėdėje, šviesa nušviečia ir žmogaus dvasios aukštumas, ir tamsybes. Pasakotoją matome namų aplinkoje, kelionėse, bendraujantį su šeima, bičiuliais, pakeleiviais. Graži žiedinė kompozicija: kūrinys prasideda pasakojimu apie budėjimą baptistų maldos namuose, ir baigiasi pasakotojo pasiryžimu tarnauti diakonu. Konkrečios aplinkybės žadina intrigą, tačiau autoriaus tikslas – ne siužeto įdomybės, o savistaba ir žmogaus prigimties, pasaulio slėpinių narstymas. Kas aš esu? Kur mano vieta? Kodėl man buvo skirta rytų kovos ringas, kalėjimo kamera? Kaip gyventi tarp kasdienybės ir apreiškimo, juntant dvasinę žmogaus paskirtį ir prigimties tamsybes? Įdomiausia, kaip iš kasdienybės epizodų natūraliai skleidžiasi sąmoninga būtis. Kaip tamsoje žaibas apšviečia daiktus ir reiškinius, apie kurių egzistavimą žmogus net nenumano, taip aiškėja buvimo visatoje paslaptys. Pro pilką kasdienybės šydą prasišviečia universumas, knyga tampa dvasinio kelio liudijimu.

Statinis G. PONAS ZY

Statinis G. PONAS ZY. – Vilnius, 2017.- 408 p.

Dienos Sluškų rūmuose įrengtame kalėjime bėgo ne taip greitai, kaip Zygmuntui Šafranskiui norėjosi, todėl jis jau buvo spėjęs prirašyti tris pilnus sąsiuvinius. Galiausiai ant jų liko trumpas užrašas „Ponas Zy".
Nors jam ir nebuvo lemta gimti karvedžiu ar maršalu, bet juk tapo majoru. Ir ne paprastu majoru, o Vilniaus įtvirtintos stovyklos kvartirmeisteriu, Ulonų 4-ojo pulko intendantu. Per jį sukosi dideli iždo pinigai ir visiems visko užteko, kol tas nelemtas jo sprendimas nevesti Marijolės pakreipė visą reikalą kita linkme. Turbūt iš gero gyvenimo jis ėmė trokšti laisvės ir pramogų. Tas įsipareigojimo sulaužymas merginą sužlugdė. Šios nuodėmės tik ir trūko, kad užgriūtų bausmė.
Valstybes sudaro miestai, miestus – namai, o namai be žmonių ir be jų istorijų – tušti.
Pono Zy gyvenimas – tarpukario Vilniaus istorijos dalis. Rasų, Naujosios Vilnios, Šilo, Saltoniškių arba Geležinio Vilko ir Panerių gatvės prabilusios daug ką papasakotų. Tarp jų buvo rezgamos mažųjų masonų pinklės, pažintys su „litvinkomis", didžiosios finansinės machinacijos, tarp jų vešėjo paslaptingosios pilaitės, „zameček", nuodėmės. Pono Zy užrašai, jam pageidaujant, po jo mirties turėjo būti įdėti į karstą, tačiau taip neatsitiko – iš to ir gimė ši knyga.

Zabarauskas R. Lietuva atskleidžia: 99 LGBT+ istorijos.

Zabarauskas R. Lietuva atskleidžia: 99 LGBT+ istorijos.-Vilnius, 2017, 256 p.

„Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos" pristato skirtingas Lietuvos LGBT+ asmenų patirtis. Teisininkė, elektrikas, šokėjas, aktyvistė, bedarbis, politologas, studentė ir daugybė kitų dalinasi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, kurie artimi kiekvienam Lietuvos žmogui.

Degėsys L. tavo rytoj buvo vakar.-Vilnius, 2017.- 296 p.
Tu žinai, kad rytoj ir vėl bus diena. Kad rytoj ir vėl bus vakar. Žinai, kad vėl mokėsi kvėpuoti ir džiaugtis. Šitaip apsisuka ratas. Tik ar užsiveria? Žmonės keičia kitų žmonių gyvenimą.

Žmonės, net nepastebėdami kuria kitų žmonių likimus. Neįmanoma nuspėti, kokių ornamentų gali nupiešti šių žmonių gyvenimo linijos.

Bėgdami nuo savo likimų, šeši romano herojai svetima valia apsigyvena nuošaliame name miesto pakrašty. Ciniškos jų intonacijos slepia nusivylimą, bet išduoda artimų sielų ilgesį ir vienatvės baimę. Jie dedasi, kad jiems neskauda, kad dabar jiems viskas vis vien. Tačiau juos supančioja praeities klampumas ir persmelkia jų mintis bei jausmus. Rytojus ateitų, jeigu jie sugebėtų peržengti praeitį. Rytoj būtų rytoj, jei nebūtų ir vėl kaip vakar.