Įsimintinas renginys Seirijuose „Vardan savo gimtojo krašto"

    Rugpjūčio  23-iąją Lietuvoje minima Juodojo  kaspino  diena, prisimenant Molotovo - Ribentropo pakto  metines ir jo slaptuosius protokolus, kuriais stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai  pasidalijo  Europą ir panaikino Baltijos  šalių  nepriklausomybę. Sovietų Sąjungos  ir  nacių Vokietijos  sandėriai  sudarė  sąlygas sovietams 50 metų  okupuoti Baltijos  valstybes.

Pirmą kartą viešai Molotovo - Ribentropo pakto metinės buvo paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 dieną Lietuvos laisvės lygos surengtame mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų miestelyje šią dieną jau daugelį metų  minimi Seirijų krašte kovoję ir žuvę  Laisvės  gynėjai. Tradiciškai  ir šių metų rugpjūčio 23-iąją į Seirijus  susirinko žmonės, kurie  neabejingi mūsų  šalies ir krašto  istoriniams  įvykiams. Juk daugelis  dar  mena  karo ir pokario  metus, tremtį, rezistencines kovas, priverstinį varymą į kolūkius, o jaunimas  smalsiai  domisi dar  gyva  savo krašto  istorija ir tų dienų įvykių liudininkais.

Minėjimo dalyviai susirinko Seirijų šv. Mergelės Marijos Škaplierinės  bažnyčioje, kunigai Petras Dumbliauskas ir Vitas Eidukaitis  aukojo šv. Mišias už žuvusius laisvės kovose, ir Lietuvos ateitį. Išklausę prasmingą pamokslą dalyvavusieji buvo paskatinti apamąstyti ne tik apie tautos praeitį, bet ir apie ateitį bei tiesos sakymą drąsiai, garsiai ir viešai.

   Ypatingai žmones pakylėjo bažnyčioje giedamas Lietuvos himnas. Išėjus iš bažnyčios, iškilminga  eisena  pajudėjo Seirijų kapinių link. Prie kapavietės  tylos  minute pagerbti Laisvės gynėjai, uždegtos žvakės, pamerktos gėlės. Kalbėjo rezistencinių kovų dalyvis H. Juškauskas ir Seirijų parapijos klebonas V. Eidukaitis. Po pastarojo kalbos garsiai ir skambiai nuvilnijo giesmė „Marija, Marija".

  Šio renginio iniciatorė ir vedėja Nijolė Lepeškienė pakvietė  visus prisiminti

Baltijos kelio laikmetį ir, kaip tąsyk, susikibus už rankų sugiedoti „Lietuva  brangi".

Iškilmingas ir jaudinantis vaizdas - didžiuliu ratu žmonių apsuptas karžygių kapas, kur susirinkę jų artimieji, kunigai, uniformuoti šauliai ir savanoriai su vėliavomis,  merginos pasipuošę tautiniais drabužiais, Seirijų bei Lazdijų laisvės kovų dainų atlikėjai, visi, neabejingi Lietuvos istorijai: praeičiai, dabarčiai, ateičiai.

   Įdomus renginys, suorganizuotas Seirijų bibliotekininkės N. Lepeškienės,  vyko kultūros namų salėje. Skaitytas kraštiečio, istoriko, kraštotyrininko Broniaus Kašelionio pranešimas, plačiai nušviečiantis didžiųjų  valstybių  sąmokslus ir mažųjų pavojus. Mūsų šalies  ir mūsų krašto žmonių  netekties  mastus. Skambėjo patriotinės ir vardinės partizanų dainos, skirtos jų žūčiai.

   Visus, o ypač jaunosios kartos atstovus,  sudomino parodytas filmas apie 1996 metais Seirijuose  vykusias partizanų vado Juozo Mačiulionio - Butageidžio, Pakalnio ir kovotojo Algirdo Lisausko „Žvalgo" laidotuves.

  Dar ilgai tą popietę salėje prie kuklaus vaišių stalo buvo dalijamasi prisiminimais, keičiamasi adresais ir nuotraukomis, dainuojama ir džiaugiamasi, kad  yra vieta, kurioje  galima susiburti, ir yra žmonės, kurie suorganizuoja nuostabius renginius.

 Nuoširdžią padėką renginio organizatorei, Seirijų bibliotekininkei  Nijolei Lepeškienei visų šventės dalyvių  vardu  pasakė   Lazdijų rajono šaulių  atstovas Gedeminas Karauskas, linkėdamas jai nepavargti ir Seirijuose išlaikyti patriotizmo jausmą.

  N. Lepeškienė  pasidžiaugė, kad  šventėje  dalyvavo ir jaunimas, o vienam jaunajam savanoriui iš Veisiejų įteikė suvenyrą. Dalyvavusieji renginyje sudainavo dainą  „Oi kareivi, kareivėli".

  „Iki kitų puikių, šiltų ir dvasią gaivinančių susitikimų, mielieji", - išsiskirdami ir atsisveikindami renginio dalyviai linkėjo vieni kitiems.

    Dalyvaudamas šiame minėjime savaime supranti, jog žmonės, kovoję už Lietuvos laisvę amžinai gyvi tautos atmintyje. Jie nesiskundė sunkia būtimi, jie kovojo dėl geresnės.

  Šiandien daugelis iš mūsų skundžiasi, jog valstybė mažai mums duoda, mažai dėl mūsų stengiasi, bet, ką mes darome dėl jos? Kyla klausimas pamąstymui: ar šiandien galėtume gyvybę dėl savo šalies paaukoti?

Linas Janulionis