2015 06 19 d.
Projektas „Bibliotekos pažangai 2“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą. Jo tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų nuostatas šalies viešųjų bibliotekų atžvilgiu. Surinkti duomenys atskleidė, jog nemažai šalies gyventojų vis dar išlaiko gana konservatyvų požiūrį į biblioteką, – beveik pusė (45 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad viešoji biblioteka yra vieta, kur galima pasiskolinti knygų, pasiskaityti naujausią spaudą ar surasti norimą leidinį archyve. Vis dėlto galima pastebėti, kad dalies Lietuvos gyventojų požiūris į bibliotekos teikiamą naudą ir paslaugas yra platesnis – kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų laikosi nuomonės, kad biblioteka yra universalus informacijos centras, kur galima rasti bet kokio pobūdžio informaciją. Maždaug penktadalio (19 proc.) teigimu, biblioteka yra informacijos, bendruomenės susibūrimų, neformalaus ugdymo erdvė.
Analizuojant tyrime dalyvavusių respondentų demografinę informaciją paaiškėjo, kad nuomonės, jog viešoji biblioteka yra vieta, kur galima pasiskolinti knygų, pasiskaityti naujausią spaudą ar surasti norimą leidinį archyve, dažniau laikosi moterys, vyriausio amžiaus (56 m. ir daugiau) tyrimo dalyviai, žemiausio išsimokslinimo atstovai, mažas ir vidutines pajamas (iki 300 Eur) turintys respondentai, mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Universaliu informacijos centru viešąją biblioteką dažniau laiko vyrai, 18–25 m. respondentai, didžiausias pajamas (per 500 Eur) turintys apklaustieji bei miestiečiai. Kaimo vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad viešoji biblioteka yra informacijos, bendruomenės susibūrimų, neformalaus ugdymo erdvė.
Nors bibliotekos labai daug dėmesio skiria kitokioms nei knygų ar periodikos skolinimas paslaugoms, tokia vyraujanti nuomonė nebuvo netikėta. Būdama bendruomenės susibūrimų vieta, biblioteka organizuoja šventes, sukviečia įvairius žmones pokalbiams, moko gyventojus informacinio raštingumo, jaunimui ir vaikams siūlo įvairius edukacinius užsiėmimus, šviečia visuomenę, bedarbiams padeda ieškoti darbo. Vis dėlto ši bibliotekų veiklos pusė dažnai lieka nepažįstama tai visuomenės daliai, kuri jose nesilanko. Lietuvos gyventojų nuostatų tyrimas parodė, kad didžioji visuomenės dalis vis dar gana konservatyviai suvokia bibliotekas ir jų veiklas. Tai gali signalizuoti, jog trūksta efektyvios komunikacijos ir bibliotekų teikiamų paslaugų spektro, bendruomenėms naudingų iniciatyvų bei projektų viešinimo.
Šiuo metu 45 bibliotekos pradėjo įgyvendinti projektus bendruomenėms, kuriuos iš dalies finansuoja projektas „Bibliotekos pažangai 2“ ir LR kultūros ministerija. Projektai, kurie bus įgyvendinami iki 2016 m. vidurio, yra nukreipti į įvairių amžiaus grupių ir socialinės padėties bendruomenių narių problemų sprendimą, pasitelkiant inovatyvias idėjas. Bibliotekų iniciatyvos padės išplėsti paslaugų spektrą, atnaujinti infrastruktūrą, gerinti darbuotojų kompetencijas ir taip įvirtinti bibliotekas kaip savarankiškas tvarias bendruomenines institucijas, kurios svariai prisideda gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę. Taigi viešosioms Lietuvos bibliotekoms šiuo metu tenka labai svarbus uždavinys – sėkmingai įgyvendinti projektus ir, pasitelkiant visas įmanomas komunikacijos priemones ir šaltinius, kuo geriau informuoti visuomenę apie savo teikiamas paslaugas bei vykdomas iniciatyvas, stengiantis tokiu būdu ne tik pritraukti daugiau lankytojų, bet ir parodyti žmonėms, kad šiuolaikinė viešoji biblioteka yra moderni, atvira ir kintanti kartu su savo lankytojų poreikiais.
Šalies gyventojų nuostatų tyrimo ataskaitą galite rasti čia >>>>.
